Sausio 13-oji – ne tik atminties, bet ir dėkingumo diena. Rimantas Juknevičius, mūsų Marijampolės didvyris, tapo simboliu to, kas yra tikroji drąsa, pasiaukojimas ir meilė Tėvynei. Jo gyvybė buvo paaukota už tai, kad mes šiandien galėtume laisvai kvėpuoti, kalbėti lietuviškai ir didžiuotis savo nepriklausoma Lietuva.
Prie Rimanto Juknevičiaus kapo susirinkome tyliai, tačiau širdyse plazdėjo nesibaigianti padėka. Dėka tiems, kurie savo gyvenimą iškeitė į mūsų laisvę. Rimantas Juknevičius nėra tik praeitis – jis yra mūsų dabartis ir ateitis, priminimas, kad laisvė niekada neturi būti laikoma savaime suprantama.
Šiai progai paminėti Marijampolės gatvėmis nuaidėjo ir atminimo bėgimas, prasidėjęs prie Sūduvos gimnazijos. Dalyviai simboliškai bėgo iki senųjų kapinių – vietos, kur ilsisi mūsų didvyris. Šis bėgimas – tai gyva atminties ir dėkingumo išraiška, primenant, kad jo aukos reikšmė neišblės ir nebus pamiršta.
Mes pažadame: nepamiršime. Jo vardas skambės per kartų kartas, jo pasiaukojimas bus įrašytas mūsų miesto ir visos tautos istorijoje. Dėkojame, Rimantai, už tavo šviesą, už tavo tikėjimą ir už tavo auką. Šiandien ir visada mes nešime tavo atminimą kaip svarbiausią žvakę savo širdyse.
Tegul mūsų laisvė būna verta tavo aukos.