Projektas SŪDUVIŲ UGNYS –BUDINAM SVIETĄ

Projekto misija – sudaryti sąlygas Marijampolės savivaldybės bendruomenėse žmogaus kūrybinei raiškai ir visapusiškai asmenybės raidai, kultūros įvairovei, sklaidai ir prieinamumui, kaip Marijampolės savivaldybės kultūrinio lauko pažangos pagrindui, ugdyti pilietinę savimonę, puoselėjant savivaldybės vietovių išskirtinumą ir patrauklumą.Kultūros paveldas yra labai svarbus savivaldybės kultūrinės atminties, jos savitumo ir patrauklumo šaltinis bei būtina sąlyga kultūriniam turizmui plėtoti. Projekte kompleksiškai derinant savivaldybės kultūros paveldo puoselėjimą su  kultūros savitumą atspindinčiomis kultūros iniciatyvomis tiek mieste, tiek ir kaimiškosiose savivaldybės vietovėse, kurių  bendruomenių namuose ne visuomet yra tinkamos sąlygos kūrybiškumui, socialiniams ir pilietiniams gebėjimams ugdyti, stinga modernių, inovatyvių kultūros formų.

Projekto tikslai
 Išsaugoti ir aktualizuoti savivaldybės kultūros paveldą – piliakalnius, stiprinant vietos kultūrinę savastį ir skatinant kultūrinį turizmą.
Plėtoti kultūros renginių ir programų mobilumą į bendruomenes, atsižvelgiant į bendruomenių ypatumus ir skatinant naudoti tradicines bei netradicines erdves.
 Uždaviniai:
Kolektyvinis ugnies skulptūrų kūrimas Marijampolės kultūros centre ir savivaldybės bendruomenėse kur vyks meno mėgėjų kolektyvų koncertai.

2017-03-02 Pavasario apeigų teorijos seminaras. Lektorė Vytauto didžiojo universiteto Kultūrų studijų katedros doc. Dr. Dalia Senvaitytė, Marijampolės kultūros centre.
 2017-03-18 ir 2017-03-25 Baltiškų amatų  praktiniai mokymai  Marijampolės kultūros centre.
 2017-04-04 „Filmuoju renginį lauke“ filmavimo mokymai, kuriuos veda operatorius Eugenijus Naikelis.

Tuo pačiu metu 2017-04-23  Marijampolės savivaldybės piliakalniuose surengti atviras visuomenei pavasario apeigas uždegant apeiginius laužus ir ugnies skulptūras, sutelkiant bendram veiksmui vietos bendruomenes ir visuomenę, tokiu būdu aktualizuojant kultūros paveldo svarbą. Finaliniai projekto renginiai  piliakalniuose SŪDUVIŲ UGNYS-BUDINAM SVIETĄ, Jurginių apeigų atlikimas 20.00 val.  Ugnies skulptūros ir apeiginiai laužai uždegami 21val.

 Dokumentinio filmo SŪDUVIŲ UGNYS – BUDINAM SVIETĄ kūrimas ir viešinimas.
Projektą remia: Lietuvos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros rėmimo fondas, Marijampolės savivaldybė.
Projekto partneriai: Marijampolės savivaldybės bendruomenių asociacija, Asociacija „Vizualinis sprendimas“,
VšĮ „Argostudio“
Organizatorius: Marijampolės kultūros centras

Vyriškų marškinių bei moteriškų suknelių /marškinių gamybos dirbtuvės.

Dirbtuvių metu bus galima ne tik patiems pasisiūti viduramžių madų įkvėptus marškinius, bet ir nusipirkti unikalių „Juostės“ rūbų.

Dirbtuvių lektorė Justė Lipiniskienė
Etninės  kultūros specialistė, Šiaulių kultūros centro folkloro ansamblio „Rėda“ meno vadovė. Nominuota už etninės kultūros puoselėjimą, senųjų baltiškų tradicijų, folkloro skleidimą, lietuviškų amatų tąsą šeimoje ir sklaidą visuomenėje. Justė – tradicinio šeimos modelio puoselėtoja, rodanti asmeninį pavyzdį, kaip ugdyti patriotiškumą, pilietiškumą. Taip pat – aktyvi ir kūrybinga verslininkė – tautiškumą pavertusi inovatyviu verslu „Juostė“.
„2004m.žiemą nuvijau pirmąją savo juostą, nuo to laiko, pamačiusi gražų rezultatą, po truputėlį pradėjau kurti rankdarbius, dekoruotus pačios vytom juostelėm.
Po daugel metų… 🙂 su vyru Dovydu Lipinsku, draugais Modestu ir Monika Pociais, pagalbininke dizainere Virginija Vilkas atskleidžiame Jums – Lietuvai ir Pasauliui – ilgus metus galvoje gyvenusią, su didžiule meile kurtą kolekciją TAUTODAILĖ ŠIANDIEN.“
“Juostės” kolekcija įkvėpta XIII – XVI a. madų, tačiau praturtinta XXI a. moderniais elementais – patogiais kapišonais, paslėptomis arba, kaip tik, išryškintomis kišenėmis. Kolekcija skirta žmonėms, vertinantiems tikrus dalykus. Visi audiniai 100 procentų natūralūs – iš vilnos arba vilnos – lino. Rūbai puošti medinėmis sagomis, rankų darbo vytinėmis juostomis, vytomis pagal tokią pat technologiją, kaip buvo audžiama seniau, nei prieš tūkstantį metų. Dėvint tokį rūbą bus ne tik šilta vėsų vakarą, bet jausitės išskirtinis, demonstruosit savo lietuvišką – baltišką tapatybę, tuo pačiu neprarasdami judesių laisvumo ir moderniam rūbui būdingo patogumo.
 
 
Žalvario papuošalų gamybos dirbtuvės  

 

Dirbtuvių lektorius žalvario meistras iš Veliuonos Rimantas Ordinas

Visi norintys galės patys pasigaminti baltiškų žalvarinių papuošalų. Šio amato mokys nuolatinis senovinių papuošalų meistras Rimantas Ordinas. Čia bus galima nebrangiai įsigyti ir paties meistro rankų darbo papuošalų.

 

Tautodailininkas Rimantas Ordinas teigia, kad baltų kultūros kažkaip ypatingai studijuoti ar ieškoti nė nereikia – ji yra visur aplinkui.  

Čiulbantis paukštis, ošiantis medis, pakalnėje čiurlenantis upelis – sakralioji gamta, jai dėkoti ir garbinti senovės lietuviai rengdavo specialias apeigas. Pagonys ypač mylėjo ir saugojo žaltį, tikėjo jo saugančia ir globojančia galia. Žalvario meistras R. Ordinas įsitikinęs, kad žalvario papuošalas atstoja žaltį – kas jį nešioja, turi apsaugą nuo blogio, pykčio, nuo visokių negandų. „Kodėl XIII a. nutraukta baltų kultūra ir menas dabar vėl reikalingi? Kodėl visiems prisireikė žalvario? – klausia tautodailininkas ir turi atsakymą, – nes tai yra amžina.“ Žalvario meistras, tęsiantis baltų meno tradicijas, sako, kad menas pats jį susirado: „Žalvaris traukė mane nuo vaikystės. Į rankas patekdavo visokių sendaikčių. Kaune dviračiu sekiau drožlių pėdsakus ir ieškojau, kur veža spalvotųjų metalų atliekas – žalvarį kaliau jau mokykloje.“ Nors tuometinė aplinka buvo priešiška tokiai kūrybai, R. Ordinas teigia pagoniškąją kultūrą atradęs mokykliniais metais, nes viską daręs priešingai, negu buvo mokoma. – See more at: 

Pagal archeologinių tyrinėjimų piešinius R. Ordino padarytų žalvarinių papuošalų yra įsigiję daugybė folkloro kolektyvų, daug papuošalų menininkas padarė Lietuvos tūkstantmečio dainų šventės dalyviams, sulaukia užsakymų iš nuotakų, svarbią savo gyvenimo dieną norinčių pasipuošti tradiciniais baltiškais papuošalais. Baltiškąją puošybą ir simbolius puikiai išmanančio meistro pagamintos žalvarinės segės, smeigtukai, apyrankės, antkakliai, antgalvės itin paklausios vasaros mugėse ir šventėse.