Balandžio 17 d. 18 val.

Misterija „Dievai ir žmonės“
Archajinės ir elektroninės muzikos samplaika, senosios giesmės ir šiuolaikinės jų traktuotės, modernus šokis ir ritualinės apeigos – visa tai persipina naujoje unikalioje misterijoje „Dievai ir žmonės“. Neįprastos tonacijos, žiniuoniški užkalbėjimai bei žemi garsai – tarsi sapnas įtrauks žiūrovą. Spektaklį, kuriame perteikiami Baltų religi-jos dievų ir žmonių santykiai, jų meilė, aistra ir skausmingi išgyvenimai, sustiprins novatoriška scenografija – daugiasluoksnėje projekcijoje atgis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslų fragmentų koliažai. Šį projektą, pasitelkusi gausią žinomų kūrėjų komandą, Valstybinis dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“ didžiųjų miestų teatruose pristatys jau balandį.
Kuo praeitis tolimesnė, tuo ji tampa mįslingesnė, įdomesnė, tuo labiau apauga paslaptimis, o mes vis labiau norime ją iškoduoti. Senoji kultūra bene geriausiai atsiskleidžia per to laikmečio religiją ir jos išskirtinumus. Šiuo atveju Baltų religija kartais vadinama ekologine religija, nes ji susieta su gamta, žmogaus darna su gamtos stichijomis. Sumanymo autorė ir spektaklio režisierė – Leokadija Dabužinskaitė, už nuopelnus Lietuvai Prezidentės apdovanota Riterio kryžiumi, įkvėpimo sėmėsi iš mokslininkų tyrinėjimų, senųjų folkloro dainų, konsultavosi su mitologais, istorikais, liaudies meno tyrinėtojais.
„Archajinė baltų kultūra, nepaliko savo rašytinių lobių. Jų apeigų, tradicijų, gyvenimo būdo aprašymai mažomis nuotrupomis išliko krikščionių misionierių – dvasininkų, o dažniausiai kryžiuočių kronikose. Nesuprasdami tikrosios apeigų prasmės, tik matydami iš šalies, kronikų autoriai nesiekė tiesos ir tikslumo. Tačiau tyrinėjant mitus, senąsias dainas ir giesmes, gretinant kronikų tekstus daugelis „kodų“ prabyla. Visa tai labai padėjo spektaklio kūrybai. Tačiau mūsų kūrybinė komanda tikslaus atkartojimo nesiekia – su didele pagarba žiūrime į praeitį pro plačius vaizduotės vartus, XXI amžiaus žmonių akimis“,- pasakoja Leokadija Dabužinskaitė.
„Senojoje pasaulėžiūroje, kur svarbiausia buvo apeiga, burtai, magija, Dievas yra absoliutus visos būties šaltinis, ir Jis pranoksta visa, kas žemiška. Spektaklyje žiūrovai matys apeigų vizijas ir meldimus seniesiems baltų dievams: Perkūnui, Žemynai, Laimai, Medeinai, Gabijai ir kt.
Misterija prasideda nuo mito apie pasaulio sukūrimą „iš dumblo, kurį Velinas, Dievo lieptas, išgriebė iš vandens gelmių“. Visatos kūrime dalyvauja trys dievai: vyri-ausias Dievas Praamžius (kitaip vadinamas Ukopirmas) – šviesos, Velinas (Velnias) – tamsos, Perkūnas – gėrio ir dangaus ugnies. Perkūnui nutrenkus Veliną į požemius, nuo žaibų sužadinama Žemės dvasia – gyvybės jėga – Deivė Žemyna, atsiranda visa kas gyva. Tada iš žemės į pasaulį „ateina“ žmonės. Likimo deivė Laima meta likimo siūlus kiekvienam, nulemdama vienus ar kitus įvykius jų gyvenime. Keliaudami „laiku ir erdve“ žmonės savo būčiai prašo Dievų pagalbos ir globos. Dievai žmonėms suteikė nepaprastą galią – kurdami naują gyvybę, žmonės tampa lyg dievai.
Dramatiška vaidilutės ir medžiotojo meilės istorija duoda pradžią naujai genties is-torijai. Čia, sukantis laiko ratui, matomos baltų tradicijos, šventės, ritualai, apeigos, visu savo grožiu ir patiriamas sunkumais. Lyg Dievų bausmė už nusižengimus – jų sūnaus auka karui. Balto žirgo aukojimas karo dievui Perkūnui, mūšio sėkmei nulemti, spektaklyje sutapatinamas su sūnaus – kario žūtimi kovoje. Bet tuo istorija nesibaigia.
Kostiumus spektakliui kuria žinoma teatro scenografė ir kostiumų dailininkė, Auksiniu scenos kryžiumi apdovanota, Daiva Samajauskaitė. Žiūrovai taip pat išvys ir baltų genčių istorinius kostiumus, atkurtus pagal arcehologinius tyrinėjimus.
Mitologinius dievus spektaklyje vaizduoja koliažai, sudėlioti iš fragmentų M.K. Čiurlionio paveikslų, kurių skaitmeninėmis kopijomis pasidalino Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus. Dėl Scenografijos ypatumų misterijos atlikėjai atsidurs lyg tų paveikslų viduje. Video projekcijas kuria spektaklio vizualizacijos dailininkas Rimas Sakalauskas, ne kartą apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi.
Spektaklyje skambės originali kompozitorių Lino Rimšos ir Aro Žvirblio sukurta el-ektroninė muzika, elektroninės archaiškų giesmių, dainų, sutartinių versijos, užkalbėjimai, užburdami įtraukiančiais atsikartojimais, primityviais ir meditavyniais garsais. Tekstus kūriniams sukūrė Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, poetas ir vertėjas Vladas Braziūnas.
Muzikiniam spektakliui „Dievai ir žmonės“ mistikos suteiks ne tik ansamblio „Lietu-va“ choro atliekamos daugiabalsės giesmės, sutartinės, bet ir gomurinis bei bur-doninis dainavimo būdai, folkloriniai balsai. Kviestiniai atlikėjai: aktorius Valentinas Krulikovskis, Rasa Serra, Gabija Adamonytė, VU ansamblio „Ratilio“ solistai Milda Pieškutė ir Augminas Petronis, ansamblio „Lietuva“ solistai Dovilė Kazonaitė ir Martynas Vilius Varnelė. Misterijos žiūrovai išgirs ir aktoriaus Giedriaus Arbačiausko atliekamą kūrinį.
Modernaus šokio choreografiją kuria garsus Latvijos dainų švenčių choreografas, ši-uolaikinio šokio mokyklos „Dzirnas“ įkūrėjas Agris Danilevičs, taip pat šiuolaikinio šokio pedagogė, choreografė Agnė Rickevičienė, choreografės Sandra Muningytė – Domingo ir režisierė Leokadija Dabužinskaitė.
Misterijos pavadinimas „Dievai ir žmonės“ – tai perfrazuotas Algirdo Juliaus Greimo knygos pavadinimas „Apie dievus ir žmones“.
„Tautos religija yra jos ideologija, kurios pagalba bendruomenė mąsto save pačią, žmonių tarpusavio santykius, joje pasireiškiančias prieštaraujančias jėgas, – visa tai suabsoliutindama dieviškame plane. (…) Mitologija skiriasi nuo „tikrųjų“ mokslų tuo, kad jos objektas ne pasaulis ir jo daiktai, bet tai ką žmogus galvoja apie pasaulį, daiktus ir save patį“, – rašė pasaulinio garso semiotikos mokslininkas, mitologas ir eseistas.

Bilietus įsigyti galite kultūros centro bilietų kasoje

Bilietai internetu