Klubas susikūrė 1986 metais. Tai absoliučiai savanoriškas ir savarankiškas sambūris, kuris vienija 25 kuriančius žmones, tautodailininkus, propaguojančius liaudies meną. Rengia parodas, dalyvauja apskrities bei respublikiniuose menininkų pleneruose, parodose, konkursuose, mugėse.
Klubas jau seniai tapo miesto liaudies menininkų veiklos centru. Traukos paslaptį galima įspėti ne kartą pabuvojus klubo narių susiėjimuose – jie vyksta nuolat, tačiau be griežto grafiko. Renkamasi tada, kai pribręsta būtinybė (į naujas parodas, susitikimus su muzikais, poetais ar kitų menų atstovais, gimtadienių paminėjimus), ir tradiciškai – per šv. Kalėdas ar Velykas. Visada, kai ateina žmonių – netgi jei tik vienas – klube virpčioja gyvos ugnies liepsnelė. Ne vienam ji suteikia drąsos parodyti pirmuosius darbus ar naujus bandymus, nugalėti parodos atidarymo jaudulį. Ta simbolinė žvakės skleidžiama šiluma tapo didele bendra šiluma, kuria apgaubiamas kiekvienas naujai atėjęs ar jau esantis, aktyviai kuriantis ar patiriantis kūrybinę pauzę menininkas. Tolerancija ir sugebėjimas džiaugtis net mažomis kūrybos apraiškomis – bene svarbiausias šio klubo bruožas.

„Mūzos“ nariai gali patvirtinti, kad jiems labai daug davė ne tik nuoširdus tarpusavio bendravimas. Tradicinės (nepaisant kai kurių itin sunkių metų) ekskursijos po Aukštaitiją ir Žemaitiją, po Dzūkiją ir „naujai atrastas“ gimtosios Suvalkijos vietas, kasmetinės išvykos į Kaziuko mugę ir parodas Vilniuje, tautodailininkų renginius įvairiuose Lietuvos miestuose ir dalyvavimas mugėse nuolat praturtina – tai ne tik galimybė parodyti savo kūrybą, bet ir pažintis su tautodailės įvairove. Itin sėkmingos „Mūzai“ buvo respublikinės parodos: medžio drožėjų – Rokiškyje ir tapytojų – Joniškyje (2000-aisiais J. Lenkauskienė tapo prizininke). Klubo bendros bei daugelio narių personalinės parodos nuosekliai rengiamos mūsų miesto visuomenei bei kituose miestuose. Per penkiolika metų surengtos 104 parodos. Šiuo metu klube yra 25 žmonės. Vyriausiųjų amžius siekia septintą dešimtį, jauniausiam dar nėra nė dvidešimties. Žanrų požiūriu kūryba labai įvairi, vyrauja medžio drožėjai ir tapytojai, yra narių, kuriančių tekstilės, odos dirbinius, karpinius, darbus iš šiaudų, yra netgi rašančių eiles, kai kurie autoriai sėkmingai dirba keliose meno srityse.
Šiandien Marijampolės kultūrinį gyvenimą be „Mūzos“ būtų sunku įsivaizduoti, nes tai vienintelis tautodailininkus buriantis klubas visoje savivaldybėje, ne tik propaguojantis liaudies meną, bet ir tęsiantis kultūros tradicijas, būdingas Suvalkijai.

Vadovė : Ona Birutė Surdokienė

Mob. tel. 8 656 53 423